let’s make something together

Give us a call or drop by anytime, we endeavour to answer all enquiries within 24 hours on business days.

Find us

PO Box 16122 Collins Street West
Victoria 8007 Australia

Email us

info@domain.com
example@domain.com

Phone support

Phone: + (066) 0760 0260
+ (057) 0760 0560

Stambulo konvencija, mediacija ir atsilikusios valstybės statusas

  • 9 gruodžio, 2019

Įvedus į Google paiešką žodžius „Stambulo konvencija“ galima rasti 30 000 lietuviško interneto nuorodų, kuriuose šis žodžių junginys yra paminėtas. Tarptautinis dokumentas, kuris taptų puikiu įrankiu kovai su smurtu artimoje aplinkoje, neretai pats tampa kovos objektu pokalbiuose gyvai ir virtualiai. Šiose diskusijose pamirštama, kad kas trečia moteris Lietuvoje yra patyrusi smurtą, kad vis dar stinga pakankamų pagalbos smurto aukoms priemonių.

 

Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, kurie teikia pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nuolat gyvena nežinomybėje dėl savo veiklos tęstinumo ir negali koncentruotis į teikiamų paslaugų kokybę bei plėtrą. Dar daugiau – neseniai Lyčių lygybės instituto paskelbtoje ataskaitoje Lietuva buvo pažymėta kaip nepadariusi jokios pažangos per penkioliką metų. Ir tai, kad tarp Europos tarybai priklausančių šalių esame kartu su Armėnija, Azerbaidžanu ir Rusijos federacija, kurios šio dokumento taip pat nėra ratifikavusios. Todėl aišku, kad raginimas ratifikuoti Stambulo konvenciją tapo pirmuoju tarptautinės konferencijos „Mes saugūs savo mieste“ rezoliucijos punktu, kurį pasirašė organizatoriai.

 

Kita svarbi rezoliucijos nuostata susijusi su nuo 2020 sausio 1 d. įsigaliojančiomis LR Mediacijos įstatymo pataisomis. Įstatymo pataisos kelia grėsmę moterų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, saugumui. Šiose bylose ji neturi būti taikoma, juo labiau – privaloma tvarka. Gražiai skambantis žodis ir manymas, kad ginčus šeimoje galima spręsti sutaikant auką su smurtautoju yra didelis žingsnis atgal, kuris gali turėti tragiškų pasekmių.

 

2017 metais policija gavo beveik 50 000 pranešimų apie smurto šeimoje atvejus. Iš jų tik 16 % turėjo teisinį tęsinį – ikiteisminį tyrimą. Visais kitais atvejais – smurto aukos liko pačios spręsti savo problemų. Galima tik įsivaizduoti, kas bus, jei ir tais 10968 atvejais, kurie sulaukė tolesnio policijos dėmesio, auka bus verčiama diskutuoti ir tartis su smurtautoju?

 

Šiuo metu Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai džiaugiasi, kad vis daugiau moterų ieško pagalbos. Tačiau mediacinės pastangos gali paversti niekais visuomeninių organizacijų pastangas ir įdirbį. Ir dar daug metų Lietuva vilksis Europos uodegoje nespręsdama smurto artimoje aplinkoje ir lyčių lygybės problemų.

 

Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, įgyvendina Moterų informacijos centras.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *