Jei jūsų namuose nebūna fizinių sužalojimų ar pakelto tono, tai dar nereiškia, kad esate saugūs. Dalis žmonių į psichologo kabinetą ar pagalbos tarnybas kreipiasi kankinami nemigos, nuolatinio nerimo, visiškai išsekusios savivertės ir slegiančio kaltės jausmo. Jie pasakoja, kad tapo sunku priimti net paprasčiausius sprendimus, kad jie nebesupranta, kas su jais vyksta.
Tik gilinantis į situaciją išryškėja tikrasis paveikslas – už šių varginančių simptomų slepiasi ilgalaikis, sistemingas psichologinis smurtas artimoje aplinkoje (SAA). Jei šiuo metu išgyvenate kažką panašaus arba nešiojatės praeities santykių žaizdas – žinokite, kad jūs nesate kalti ir nesate vieni.
SAA anatomija: Kaip kontrolė pasislepia po rūpesčiu?
Psichologinis smurtas retai prasideda nuo atviros agresijos. Dažniausiai jis į santykius įslenka mažais, romantika užmaskuotais žingsniais:
- Pavydas supainiojamas su meile: Partnerio noras nuolat žinoti, kur esate, su kuo bendraujate ir kada grįšite, iš pradžių gali atrodyti kaip didelis rūpestis.
- Kritika virsta manipuliacija: Vėliau atsiranda sistemingas menkinimas ir manipuliacinės frazės: „Tu per daug jautri (-us)”, „Tau amžinai kažkas negerai”, „Niekas kitas tavęs taip nesupras kaip aš“.
- Savęs praradimas: Kad išvengtų konfliktų ir „nesupykdytų” kito, nukentėjęs asmuo pamažu keičia savo elgesį. Vieną dieną paaiškėja, kad žmogus nebegyvena savo gyvenimo – jis tik stengiasi numatyti bei išvengti smurtautojo reakcijos.
Smurtautojas nebūtinai šaukia ar grasina. Viešumoje tai gali būti itin malonus, išsilavinęs, bendruomenės gerbiamas žmogus. Todėl būtina žiūrėti ne į jo įvaizdį visuomenėje, o į realų elgesį santykyje: Ar jis (ji) gerbia jūsų teisę pasakyti „ne”? Ar atsiprašo įskaudinęs (-usi)? Smurtaujančio asmens nesaugumas, kontrolės poreikis ar vaikystės traumos gali paaiškinti jo elgesį, bet jokiu būdu jo nepateisina. Prisitaikymas, tyla ar bandymas būti ,,geresniam (-ei)” santykių saugiais nepavers.
Smurtas – ne „privatus reikalas”, o žmogaus teisių pažeidimas
Visuomenėje vis dar gajus destruktyvus mitas, kad nesutarimai šeimoje yra privatus dviejų žmonių reikalas. Privalome garsiai ir vienareikšmiškai įvardyti: bet kokių rūšių smurtas artimoje aplinkoje yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas. Tai nusikaltimas, kuris neturi likti už uždarų durų.
Kaltės perkėlimas nukentėjusiam asmeniui („pati (-s) pasirinko”, „pati (-s) išprovokavo“) tik gilina traumą ir leidžia smurtui klestėti. Šis reiškinys palieka gilias žaizdas ne tik nukentėjusiam asmeniui – SAA sukelia sunkias socialines, psichologines bei ekonomines pasekmes visai mūsų visuomenei:
- PSICHOLOGINĖS pasekmės. Poveikis asmeniui: lėtinis stresas, depresija, savivertės griovimas, PTSD, nemiga ir nerimas.
- SOCIALINĖS pasekmės. Poveikis aplinkai: vaikų patiriama trauma griauna ateities kartų modelius; nukentėjęs asmuo izoliuojamas nuo jo artimųjų rato.
- EKONOMINĖS pasekmės. Poveikis valstybei: nukentėjusiųjų darbingumo praradimas, finansinė priklausomybė, milžiniški teisėsaugos ir medicinos kaštai.
Kiekvienas visuomenės narys, kuris pasirenka nematyti, patylėti ar pateisinti smurtinį elgesį, prisideda prie šio destruktyvaus rato palaikymo. Mūsų visų bendras tikslas – didinti visišką visuomenės nepakantumą bet kokiai smurto formai. Smurtas nėra norma, o auka niekada nėra kalta dėl prieš ją nukreiptų veiksmų.
Pirmasis žingsnis laisvės link ir SKPC teikiama pagalba
Pirmasis išėjimo žingsnis dažniausiai įvyksta dar neišėjus iš namų. Jis įvyksta tada, kai nukentėjęs asmuo viduje tvirtai sau pasako: „Tai ne aš esu per jautriai reaguoju. Su manimi elgiamasi neteisingai. Aš nesu dėl to kalta (-as).” Atpažinti ir įvardyti realybę yra pati pradžia.
Jei atpažįstate šiuos ženklus savo gyvenime arba siekiate padėti artimajam, žinokite – valstybė užtikrina nemokamą, konfidencialią ir profesionalią pagalbą. Jums nereikia šio kelio eiti vieniems.
Lietuvoje veikiantys Specializuotos kompetencijos pagalbos centrai (SKPC) teikia kompleksinę specializuotą pagalbą smurtą patyrusiems ar pavojų patiriantiems asmenims. Išeiti iš destruktyvios minties „gal aš pati (-s) kalta (-s)” yra labai sunku. Tačiau žengus žingsnį ir kreipiantis į SKPC, prasideda kelias į saugesnį ir pilnavertiškesnį gyvenimą. Nelikite vieni su smurtu – pagalba yra ranka pasiekiama. Pagalba yra konfidenciali ir nemokama.
SKPC bendrasis pagalbos numeris: +370 700 55516 (pagalba visoje Lietuvoje)
Esant tiesioginiam pavojui: 112 (skubioji pagalba)
