„Kodėl jis arba ji tiesiog neišeina?”– tokie klausimai dažnai kyla žmonėms, kurie nėra asmeniškai susidūrę su smurtu artimoje aplinkoje. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad vienintelis sprendimas yra palikti smurtaujantį žmogų. Tačiau realybėje išėjimas iš smurtinių santykių dažnai yra daug sudėtingesnis ir gali būti pavojingas. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai susijęs ne tik su fizine jėga, bet ir su baime, psichologine kontrole, finansine priklausomybe, izoliacija bei grasinimais.
Smurtas nėra vien mušimas
Kalbant apie smurtinius santykius, dažnai pirmiausia galvojama apie fizinį smurtą. Tačiau smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis. Žmogus gali būti nuolat žeminamas, įžeidinėjamas, kontroliuojamas, izoliuojamas nuo draugų ir šeimos, sekamas ar bauginamas. Taip pat gali būti naudojama finansinė kontrolė – atimami pinigai, kontroliuojamos pajamos arba neleidžiama dirbti. Tokie veiksmai palaipsniui mažina žmogaus savarankiškumą. Nukentėjęs žmogus pradeda manyti, jog niekas jo nesupras, kad jis pats kaltas dėl konfliktų arba kad be smurtautojo negalės gyventi.
Baimė
Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmogus gali nepalikti smurtautojo, yra baimė. Smurtautojas gali grasinti sužaloti žmogų, jo vaikus, artimuosius arba net save. Kartais grasinama atimti vaikus, sunaikinti turtą, paviešinti asmeninę informaciją ar kitaip atkeršyti.
Todėl žmogus gali manyti, kad išėjimas sukels dar didesnį pavojų. Specialistai pabrėžia, kad išėjimo iš smurtinių santykių laikotarpis gali būti ypač pavojingas, nes smurtautojas gali suvokti, kad praranda anksčiau turėtą kontrolę.
Tai reiškia, kad klausimas „kodėl jis arba ji tiesiog neišeina?“ ne visada atsižvelgia į realią situaciją. Kartais žmogus pirmiausia turi susikurti saugų planą ir pasirūpinti savo bei vaikų saugumu.
Finansinė priklausomybė
Kita svarbi priežastis – pinigų ir būsto trūkumas. Jeigu smurtautojas kontroliuoja šeimos finansus, nukentėjusiam žmogui gali būti labai sunku savarankiškai išsinuomoti būstą, pasirūpinti vaikais ar susirasti kitą darbą.
Finansinė kontrolė taip pat gali reikšti draudimą dirbti, banko sąskaitų ar pajamų kontrolę, pinigų atėmimą. Tokiu būdu žmogus tampa priklausomas nuo smurtautojo ir gali manyti, kad neturi realios galimybės pradėti savarankišką gyvenimą.
Todėl vien pasakymas „susirask darbą ir išeik“ problemos neišsprendžia. Žmogui gali reikėti būsto, finansinės pagalbos, teisinės konsultacijos, socialinių paslaugų ir saugios vietos.
Vaikai taip pat gali tapti priežastimi likti
Kai šeimoje yra vaikų, situacija tampa dar sudėtingesnė. Nukentėjęs žmogus gali bijoti, kad išėjęs nesugebės tinkamai pasirūpinti vaikais. Jis taip pat gali nerimauti, kad vaikai bus atskirti nuo jo arba kad smurtautojas bandys juos panaudoti kaip spaudimo priemonę.
Kartais žmogus lieka santykiuose todėl, kad nori išsaugoti vaikams šeimą. Jis gali tikėtis, kad smurtaujantis partneris pasikeis ir kad vaikams bus geriau augti kartu su abiem tėvais.
Tačiau smurtas šeimoje gali paveikti ir vaikus, todėl svarbu vertinti ne tik santykių išsaugojimą, bet ir vaikų bei nukentėjusio žmogaus saugumą.
Meilė ir prisirišimas nedingsta dėl smurto
Vienas iš sunkiausiai suprantamų dalykų yra tai, kad žmogus gali mylėti smurtaujantį partnerį ir kartu bijoti jo elgesio. Meilė, prisirišimas ir smurto patirtis gali egzistuoti vienu metu.
Smurtaujantis žmogus ne visada elgiasi blogai. Po smurto epizodo jis gali atsiprašyti, pažadėti pasikeisti, būti rūpestingas ar dovanoti dovanas. Dėl to nukentėjęs žmogus gali tikėtis, kad santykiai taps tokie, kokie buvo anksčiau. Todėl žmogui gali būti sunku priimti sprendimą nutraukti santykius.
Savęs kaltinimas
Nuolatinis žeminimas ir kaltinimai gali pakeisti žmogaus požiūrį į save. Smurtautojas gali sakyti, kad dėl jo elgesio kaltas pats nukentėjęs žmogus: „Tu mane išprovokavai“, „Jeigu būtum elgęsis kitaip, nebūčiau supykęs“ arba „Pats dėl visko kaltas“.
Ilgainiui žmogus gali pradėti tuo tikėti. Jis gali manyti, kad nėra pakankamai geras, kad niekas kitas jo nenorės arba kad vienas nesugebės susitvarkyti.
Psichologinė kontrolė gali taip stipriai paveikti savivertę, kad net galimybė palikti santykius atrodo neįmanoma. Emocinis smurtas gali būti naudojamas tam, kad žmogus pradėtų abejoti savo sprendimais ir savo realybės suvokimu.
Izoliacija nuo artimųjų
Smurtautojas gali sąmoningai nutraukti nukentėjusio žmogaus ryšius su draugais ir šeima. Jis gali drausti susitikti su artimaisiais, kontroliuoti telefoną, sekti buvimo vietą arba sukelti konfliktus kiekvieną kartą, kai žmogus nori išeiti iš namų.
Ilgainiui nukentėjęs žmogus gali likti beveik be socialinio palaikymo. Jis gali nebeturėti į ką kreiptis, todėl išėjimas atrodo dar sunkesnis. Izoliacija yra viena iš kontrolės priemonių, kuri gali stiprinti priklausomybę nuo smurtautojo.
Gėda ir baimė būti nesuprastam
Kai kurie žmonės bijo pasakyti artimiesiems, kas vyksta. Jie gali jausti gėdą arba bijoti, kad aplinkiniai juos kaltins dėl pasirinkto partnerio.
Kartais žmogus bijo išgirsti: „Kodėl taip ilgai kentėjai?“ arba „Kodėl anksčiau nieko nesakei?“ Tokie klausimai gali dar labiau sustiprinti kaltės jausmą.
Todėl labai svarbu suprasti, kad nukentėjusiam žmogui dažniausiai reikia ne kaltinimų, mokymų ar patarimų, o palaikymo. Smurtą patiriantis žmogus nėra atsakingas už smurtautojo pasirinkimą smurtauti.
Viltis, kad smurtautojas pasikeis
Dar viena priežastis likti santykiuose yra viltis. Nukentėjęs žmogus gali prisiminti laiką, kai partneris buvo mylintis, rūpestingas ir dėmesingas. Jis gali tikėti, kad smurtas yra laikinas ir kad partneris pasikeis.
Kartais smurtautojas taip pat žada pasikeisti. Po konflikto gali būti atsiprašoma, žadama daugiau taip nesielgti. Tokie pažadai gali suteikti vilties, tačiau vien pažadai nebūtinai reiškia ilgalaikius elgesio pokyčius.
Kaip galima padėti?
Jeigu įtariama, kad artimas žmogus patiria smurtą, svarbu jo nesmerkti ir nespausti priimti sprendimo iš karto. Galima pasakyti, kad juo tikima, kad jis nėra kaltas ir kad pagalba yra įmanoma.
Svarbu suteikti informaciją apie galimus pagalbos būdus ir, jeigu reikia, padėti susisiekti su specialistais. Lietuvoje dėl tiesioginio pavojaus galima skambinti 112, arba kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus.
Specializuota kompleksinė pagalba orientuota į nukentėjusio asmens poreikius ir galimybes. Pagalba konfidenciali ir nemokama.
Kartais žmogui pirmiausia reikia žinoti, kad jis nėra vienas.
