Smurto ratas Lietuvoje nenustoja suktis – vien praėjusių metų antrąjį pusmetį buvo užregistruoti 20 285 smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys. Šis skaičius atspindi tik dalį tikrosios problemos, nes daugybė smurto atvejų lieka nepranešti – smurtą patyrę asmenys nesiryžta ar bijo kreiptis pagalbos, netiki, kad gali būti kitaip ar neatpažįsta ir nepripažįsta patiriamo smurto. Nuo 2023 metų liepos mėnesio įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis leidžia geriau identifikuoti smurto pavojų ir į pagalbos procesą įtraukti daugiau žmonių. Visgi, dažniausiai pagalba yra suteikiama, kai žmogus jau yra įtrauktas į smurto ratą iš kurio išeiti yra sunku. Kaip smurtą galima atpažinti ir laiku kreiptis pagalbos?

Smurtaujantys asmenys mūsų tarpe – kaip atpažinti?

Analizuodami filmus ir kitą populiariąją mediją, atsižvelgdami į sklandančius stereotipus galime susidaryti įspūdį, kad smurtaujantis asmuo yrai asocialus, neišsilavinęs, turintis priklausomybių. Tačiau toks įsivaizdavimas yra ne tik paremtas stereotipais, bet ir kenksmingas, nes tarsi sakome, kad išsilavinusių, gerai gyvenančių asmenų šeimose smurtas yra neįmanomas. Realybė tokia, kad smurtaujančio asmens portreto nupiešti yra praktiškai neįmanoma. Dideli smurto atvejų skaičiai byloja, kad smurtauja įvairūs asmenys ir 

aukštojo mokslo diplomas ar didelės pajamos nėra apsaugos nuo smurto garantas. Dažnu atveju, aukštesnę poziciją visuomenėje užimantys asmenys pasitelkia psichologinį ar ekonominį smurtą, o panaudodami fizinį smurtą, žino, kur taikyti, kad žaizdų ir mėlynių nesimatytų. Neretai pasitaiko ir tai, kad smurtaujantis asmuo aplinkinių yra mėgiamas ir niekas net neįtaria galimo smurtinio elgesio už uždarų durų. Taigi, nors smurto artimoje aplinkoje specialistai tokio klausimu susilaukia dažnai, mėginti atspindėti smurtaujančio asmens portretą yra klaidinga, nes jis tikrosios situacijos neatitiks. Verčiau mokytis atpažinti smurtą, jo požymius ir pasekmes, žinoti, kur ir kaip kreiptis pagalbos.

Kas yra smurtas ir kaip jį atpažinti? 

Lengviausiai atpažįstama ir geriausiai žinoma smurto forma – fizinis smurtas. Tai fiziniai kūno sužalojimai, skausmo sukėlimas, vaistų ar būtinų priemonių ribojimas, sveikatos sutrikdymas ir kitos fizinės kančios. Fizinis smurtas yra lengviausiai pastebimas, nes jis palieka žaizdas, žymes, traumas. Tačiau, kaip ir minėta anksčiau, smurtaujantys asmenys dažnai žino, kur smogti, kad sužalojimai pasislėptų po drabužiais ir nebūtų matomi. Visgi, smurtą gali išduoti pasikeitęs žmogaus elgesys ar emocinė būklė, pakitę įpročiai, atsiribojimas nuo bendravimo. Pasikeitęs žmogaus elgesys, stilius ar pomėgiai, gali rodyti ir psichologinį smurtą, kuris nepalieka fizinių pėdsakų, tačiau yra ne mažiau pavojingas. Psichologiniam smurtui priskiriami gąsdinimai, grasinimai, manipuliavimas, nuolatinė kritika bei žeminimas, įžeidinėjimai, nepagarbus bendravimas nuolat šaukiant ir bendravimo su kitais ribojimas. Tokį elgesį patiriantis žmogus kenčia nuo sumenkusios savivertės, jaučiasi dėl visko kaltas, izoliuotas, taip pat gali imti dvejoti savo psichinės sveikatos stabilumu.

Seksualinį smurtą kartais sunku atpažinti net jį patiriantiems, dėl vis dar gajaus įsitikinimo, kad lytinis santykiavimas esant santuokoje ar santykiuose yra moters pareiga ir, kad privalu patenkinti vyrą. Seksualinis smurtas, tai bet kokie intymūs veiksmai be laisvai išreikšto sutikimo ir prieš žmogaus valią. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant nepageidaujamus prisilietimus, nepageidaujamą pokalbį apie lytinius veiksmus, priekabiavimą, seksualinę prievartą ir išprievartavimą. Seksualinis smurtas tyko  ir virtualioje erdvėje – tai nepageidaujamos apnuogintų lytinių organų nuotraukos ar nepageidaujamos seksualinio pobūdžio žinutės, prieš žmogaus valią išplatintos jo intymios nuotraukos, pornografinio turinio klastotės naudojant tikro žmogaus veidą ar nuotrauką. Seksualinė prievarta pažeidžia asmens fizines ir emocines ribas, iššaukia emocines bei fizines pasekmes, gali sukelti ilgalaikę traumą. Seksualinį smurtą galima atpažinti pajutus, kad seksualine veikla užsiimate prieš savo valią, visai to nenorėdami. Lytiniai santykiai ar kita intymi veikla nėra pareiga, ir nei santykiai, nei santuoka tokios prievolės nesukuria. „Ne“ turi būti gerbiamas visais atvejais.

Galiausiai, ekonominis smurtas yra susijęs su finansų ar finansinės padėties kontrole. Smurtaujantis asmuo gali neleisti dirbti, atiminėti pajamas, slėpti tikrąją šeimos finansinę padėtį, versti prašyti pinigų būtiniausioms reikmėms. Esant ekonominiam smurtui, finansiniai sprendimai priimami vienvaldiškai, o bandymai užsidirbti savarankiškai yra draudžiami. Smurtaujantis asmuo tikslingai kuria aukos finansinę priklausomybę ir taip kuria galios disbalansą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar santykiuose galima diskutuoti apie pinigus, ar netenka jų prašyti, ar slėpti savo pajamų.

Smurtas artimoje aplinkoje palieka ne tik fizinius kūno sužalojimus, gausu yra ir nematomų pasekmių – psichologinės traumos, sumenkusi savivertė, nepasitikėjimas savimi bei kitais asmenimis, nukentėjusi karjera bei ekonominė priklausomybė, kas gali lemti didesnę skurdo tikimybę. Nukentėjus nuo smurto ar esant toksiškuose santykiuose, svarbu su patirtimi nelikti vienumoje ir kreiptis pagalbos.

Nukentėjau nuo smurto – kas ir kokią pagalbą teikia?

Akredituoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, sutrumpintai vadinami SKPC, teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems ar jo pavojų patiriantiems asmenims visoje Lietuvoje. Pagalbą sudaro emocinė parama, psichologinės bei teisinės konsultacijos, informavimas bei tarpininkavimas tarp įvairių institucijų. Pagalbą teikia tik aukštąjį išsilavinimą turintys ir kvalifikuoti darbuotojai. Pagalbą galima gauti telefonu, internetu ar susitikus gyvai – SKPC yra išsidėstę per visą Lietuvą. Svarbu paminėti ir tai, kad SKPC teikiamos pagalbos konfidencialumą numato įstatymas, taigi informacija apie asmens situaciją ar gaunamas paslaugas negali būti viešinama, o esant poreikiui visa SKPC pagalba gali būti teikiama anonimiškai.

Susisiekus su SKPC, pirmas žingsnis yra pokalbis su konsultante (-u), kuri (-s)išklauso, aptaria situaciją, suteikia emocinę paramą. Aptariami žmogaus individualūs poreikiai ir sudaromas pagalbos teikimo planas, suteikiama visa reikalinga informacija sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas. Jei yra reikalinga psichologės (-o) ar teisininkės (-o) pagalba, suderinami nemokamų konsultacijų laikai. SKPC dirbantys teisininkai ir teisininkės konsultuoja vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo ir kitais klausimais bei padeda parengti teisinius dokumentus. Tuo tarpu psichologė ar psichologas padeda aiškiai įvertinti situaciją bei kokius sprendimus ir atsakomybes galima priimti norint ją keisti. Individualios konsultacijos yra kupinos palaikymo, supratimo ir padrąsinimo siekti gyvenimo be smurto.

Kaip ir kada kreiptis pagalbos nukentėjus nuo smurto?

Didžioji dauguma žmonių SKPC pagalbą gauna po to, kai į namus yra iškviečiama policija dėl smurto artimoje aplinkoje. Visais atvejais policija informuoja vieną iš specializuotos kompleksinės pagalbos centrų apie įvykį, perduoda nukentėjusio asmens kontaktus. Visgi, į SKPC galima kreiptis ir asmeniškai – jei išgyvenate nerimą, santykiuose jaučiatės nesaugiai ir gyvenate įtampoje, jei kyla įtarimas, kad santykiai yra žalingi ar smurtiniai. SKPC dirbančios (-tys) specialistės (-ai) neprašo patirto smurto įrodymų, smurto į „didelį“ ir „mažą“, į „sunkų“ ir „nelabai rimtą“ taip pat neskirsto ir pagalba yra suteikiama visais atvejais. Svarbu paminėti ir tai, kad smurto paliktos žaizdos senaties termino neturi – jei smurtą patyrėte seniai, pagalbos vis tiek galite kreiptis!

SKPC pagalba patyrus smurtą artimoje aplinkoje yra prieinama penkias dienas per savaitę. Nors SKPC darbo laikai kiek skiriasi nuo centro iki centro, tarp 9 val. ir 17 val., veikia bendroji SKPC linija – pasikalbėti su mūsų specialistėmis (-ais) galite darbo dienos metu, paskambinusi (-ęs)  numeriu 8 700 55516. Jeigu apie patirtą (patiriamą) smurtą kalbėti garsiai yra nesaugu, kontaktą galima užmegzti raštu. Pokalbį internetu galima pradėti mūsų puslapyje: www.specializuotospagalboscentras.lt,

 SKPC yra išsidėstę per visą Lietuvą, tad pagalba yra netoli namų. Visų pagalbos centrų kontaktus rasite čia: https://bit.ly/46L6FUk