Tikriausiai nėra bjauresnio dalyko internete, kaip anoniminiai komentarai. Tai, kas turėjo būti žodžio laisvės, nuomonių įvairovės, o tuo pačiu ir demokratijos išraiška, pavirto į galimybę viešai paskelbti tai, ko niekada nedrįstum pasakyti pasirašydamas tikru vardu ir pavarde, o juo labiau nenorėtum išgirsti apie save. Šlykščiausiai tai atsiskleidžia po tekstais apie smurtą artimoje aplinkoje, seksualinę prievartą, lyčių lygybę. Kovojantys su seksualinės prievartos kultūra, žino, kad vienas žalingiausių stereotipų yra aukos kaltinimas.
Kaip atrodo kaltinimai aukoms internete?
– Kodėl nepranešei anksčiau ir (arba) iš karto nepranešei apie išpuolį?
– Tiesiog nori dėmesio arba užmokesčio
– Turėjai žinoti, kas nutiks, jei nueisi į jo butą / viešbučio kambarį
– Kaip buvai apsirengusi užpuolimo metu?
– Kiek buvai išgėrusi?
– Nereikėjo taip vėlai vaikščioti.
Ir dar daugybė subtilesnių arba dar aršesnių klausimų ar teiginių, kurie sako, jog nukentėjusioji arba išprovokavo užpuolimą, arba nepadarė pakankamai, kad jį sustabdytų.
Pasaulyje, kuriame apie seksualinę prievartą yra nepranešama kur kas dažniau nei pranešama, visi šie teiginiai ir klausimai yra tiesiog prievartos pateisinimas. Nei apranga, nei vėlyvas pasivaikščiojimas ir net alkoholio vartojimas nėra seksualinės prievartos priežastis. Atsakomybė visada tenka prievartautojui.
Ką galite padaryti?
– Pranešti apie įžeidžiantį ar netinkamą turinį. Jei pastebėjote įrašą, kuriame grasinama smurtu, tyčiojamasi iš seksualinį smurtą patyrusio asmens, juo netikima ar kaltinama, galite apie tai pranešti socialinės žiniasklaidos platformai, e-policijai ar virtualiam patruliui. Šis nedidelis žingsnis gali padėti, kad nederamas turinys būtų pažymėtas ir pašalintas.
– Pasisakykite prieš žalingus komentarus. Jei galite, reaguokite į auką kaltinančius komentarus internete palaikydami smurtą patyrusį asmenį arba nukreipdami pokalbį į smurtautoją.
– Dalinkitės informacija. Daugelis aukas kaltinančių žmonių nežino faktų. Dalinkitės švietėjiška informacija ir nuorodomis apie seksualinio smurto mastą ir jo poveikį aukoms.
– Palaikykite teigiamas žinutes. Dalinkitės ir atsakykite į komentarus, kuriuose palaikomi nukentėjusieji, kaltininkai traukiami atsakomybėn ir atskleidžiamos svarbios tiesos apie seksualinį smurtą. Kuo daugiau įsitraukiusiųjų į teigiamą turinį, tuo labiau jis matomas kitiems.
– Parašykite nukentėjusiam asmeniui. Jei įmanoma, susisiekite su žmonėmis, į kuriuos nukreiptas internetinis aukų kaltinimas, ir leiskite jiems žinoti, kad juos palaikote ir jais tikite.
Kartu galime padaryti savo internetinę erdvę saugesnę ir labiau palankią.
Pagalba patyrusiems smurtą:
telefonu 8 700 55516 I – V nuo 08:00 iki 20:00
tiesioginio internetinio pokalbio (LiveChat) metu I – V nuo 08:00 iki 20:00
Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, įgyvendina Moterų informacijos centras kartu su partneriais: Kauno apskrities moterų krizių centras, Visuomeninė organizacija „Moterų veiklos inovacijų centras“, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras; VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija ir Tarptautinės policijos asociacijos (IPA) Lietuvos skyrius.
