Šią vasarą Turkijos moterys šventė pergalę. Nors pastarieji du žodžiai visai netinka šiame kontekste. Tačiau socialinių tinklų dėka apie šioje šalyje egzistuojantį neįtikėtino masto femicidą sužinojo visas pasaulis.
Milijonai moterų, tarp jų ir Holivudo žvaigždės Jessika Biel ir Demi Moore įsitraukė į „juodai baltos asmenukės“ („Black and white selfie“) kampaniją „Instagram“ platformoje ir naudodamos grotažymes #ChallengeAccepted and #BlackAndWhiteChallenge skelbė savo nuotraukas. Daugiau nei 5,5 milijono nuotraukų buvo paskelbta „Instagram“ platformoje šios kampanijos metu. Nuotraukos pasklido ir „Facebook“ bei „Twitter“ platformose.
Here are some of your favorite volleyball players who have accepted the challenge! 🖤🏐 #WomenSupportingWomen #WomenEmpowerment#BlackAndWhiteChallenge #volleyball #volleytrails pic.twitter.com/NOB35vsVJ8
— Volleytrails🏐 (@TwoCityTrails) July 29, 2020
„Mes kiekvieną dieną Turkijoje sužinome, kad nužudyta moteris – vyro, draugo, tiesiog nepažįstamo“, „nuo vaikystės bijome vien todėl, kad esame moterys“ – tokios ir panašios žinutės lydėjo skelbiamas juodai baltas nuotraukas.
Kampaniją socialiniuose tinkluose lydėjo masiniai protestai gatvėse, kuriuos sukėlė žiaurus 27-erių metų studentės Pınar Gültekin nužudymas. Dar labiau pakurstė kampanijos ugnį vyriausybės ir prezidento Recep Tayyip Erdoğano veiksmai. Konservatyvi Turkijos vyriausybė išsakė norą pasitraukti iš Stambulo konvencijos, sakydami, kad ši konvencija griauna tradicinės šeimos pamatus ir rūpinasi LGBT teisėmis.
Praėjusiais metais mažiausiai 474 moterys Turkijoje buvo nužudytos. Moterų teisių aktyvistės bijo, kad šių metų skaičius bus dar didesnis, nes vien liepos mėnesį buvo nužudytos 32 moterys, o Stambulo konvenciją vadina „moterų išsigelbėjimo receptu“ ir nežada liautis dėl jos kovoti.
Stambulo konvencija sutrumpintai vadinamas specialus teisinis dokumentas, kuris buvo Europos Tarybos parengtas 2011 metais ir nustato reikiamus standartus, apsaugančius moteris nuo visų rūšių smurto. Stambulo konvencija yra pirmas teisiškai įpareigojančių gairių rinkinys, kuris sukuria „visapusišką teisinę sistemą ir prieigą kovojant su smurtu prieš moteris“ ir orientuojasi į smurto artimoje aplinkoje mažinimą, nukentėjusių moterų apsaugą ir smurtaujančiųjų nubaudimą. Jame taip pat rašoma, kad smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas ir diskriminacijos forma.
Konvencija nurodo, kokie veiksmai turėtų būti baudžiami: psichologinis smurtas, persekiojimas, fizinis ir seksualinis smurtas, visi kiti be moters sutikimo su ja daromi veiksmai, tokie kaip prievartinės vestuvės, lytinių organų žalojimas, priverstiniai abortai ar sterilizacija ar garbės ir orumo pažeidimai kaip seksualinis priekabiavimas.
Šiuo metu konvenciją yra pasirašiusios ir ratifikavusios 34 valstybės, 2 – nepasirašiusios, o 12 – tik pasirašiusios ir neratifikavusios, kas reiškia, kad šiose valstybėse ji negalioja. Ar reikia priminti, kad Lietuvoje ši konvencija vis dar nėra ratifikuota?
Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, įgyvendina Moterų informacijos centras kartu su partneriais: Kauno apskrities moterų krizių centras, Visuomeninė organizacija „Moterų veiklos inovacijų centras“, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras, VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija ir Tarptautinės policijos asociacijos (IPA) Lietuvos skyrius.
