Socialiniai tinklai – puiki platforma reikšti savo mintis ir būti išgirstiems, skelbti savo idėjas, telkti bendraminčius kovai už lygybę ir žmogaus teises, bei vienytis prieš smurtą. Socialinėms medijoms turime padėkoti už galimybę vietines problemas paversti globaliomis. Taip gimė ne vienas judėjimas.
#MeToo
2017 metų spalio 5 d. Holivudo kino prodiuseris Harvey Weinstein „New York Times“ straipsnyje buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu. Po 10 dienų aktorė Alyssa Milano pakvietė moteris, taip pat patyrusias seksualinį priekabiavimą, dalijantis savo istorijomis „Twitter“ platformoje, naudoti grotažymę #MeToo. Taip gimė #MeToo pasaulinis judėjimas prieš seksualinę prievartą. Ir nors skirtingose šalyse buvo įvairių grotažymių (Prancūzijoje #BalanceTonPorc, Italijoje #QuellaVoltaChe, Turkijoje #SendeAnlat, Kinioje #RiceBunny, Ispanijoje #Cuentalo ir kt.), šio virtualaus judėjimo dėka seksualiniai smurtautojai gavo realias bausmes, organizacijos ir kompanijos peržiūrėjo savo elgesio nuostatas, o žmonės visame pasaulyje ėmė nebesitaikstyti su seksualiniu smurtu.
#AintNoCinderella (#NesuPelenė)
2018 metų rugpjūtį jauna Indijos gyventoja „Facebook“ tinkle pasidalijo ją išgąsdinusia istorija, kaip vėlai vakare grįžtant namo ją sekė du vyrai. Istorija iššaukė masines diskusijas, išėjusias už socialinio tinklo ribų. Vienas vietos politikas iš valdančiosios konservatyvios partijos, vietoj to, kad pasmerktų moters persekiotojus, paklausė: „Kodėl ji buvo ne namuose po vidurnakčio?“. Šis komentaras supykdė daugybę moterų ir su grotažyme #AintNoCinderella jos kėlė į socialinius tinklus nuotraukas, kuriose yra užfiksuotos vėlai vakare ne namuose. Taip gimė aktyvus pasipriešinimas patriarchalinėms nuostatoms.
#NiUnaMenos / #NiUnaMas (#NeiVienosDaugiau)
Su šūkiu „Ni una menos“ (Nei vienos moters daugiau,) tūkstančiai moterų išėjo į Argentinos gatves 2015 metų birželio mėnesį protestuodamos prieš macho kultūroje pateisinamą moterų žudymą. Pietų Amerikos šalyse femicidas yra neįtikėtino masto – kas 30 valandų nuo esamo ar buvusio partnerio, vyro, artimo giminaičio rankos žūsta moteris. Šiandien „Ni una menos“ yra didžiulis judėjimas, kuris išsiplėtė ir į kitas Lotynų Amerikos šalis bei sulaukė šimtų tūkstančių sekėjų.
Kitoje dalyje pristatysime dar keletą moterų judėjimų už savo teises ir prieš smurtą, kuriems startą davė iniciatyva socialiniuose tinkluose.
Patiri artimojo smurtą? Netylėk, kreipkis pagalbos.
Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, įgyvendina Moterų informacijos centras kartu su partneriais: Kauno apskrities moterų krizių centras, Visuomeninė organizacija „Moterų veiklos inovacijų centras“, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras, VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija ir Tarptautinės policijos asociacijos (IPA) Lietuvos skyrius.
