let’s make something together

Give us a call or drop by anytime, we endeavour to answer all enquiries within 24 hours on business days.

Find us

PO Box 16122 Collins Street West
Victoria 8007 Australia

Email us

info@domain.com
example@domain.com

Phone support

Phone: + (066) 0760 0260
+ (057) 0760 0560

Dėl smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos ir pagalbos nukentėjusiems asmenims savivaldybėse

  • 12 sausio, 2021

2011 m. priėmus LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą (toliau – Įstatymas) Lietuvoje įsteigti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (toliau – SKPC), teikiantys specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims visoje Lietuvoje. 2018 m. siekiant koordinuotai vykdyti informacinę – konsultacinę, patariamąją (lobistinę) veiklą, aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, užtikrinant tolydžią SKPC tinklą sudarančių organizacijų institucinių gebėjimų plėtrą, garantuojant smurtą ir prievartą šeimoje patiriantiems asmenims vienodą specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumą ir kokybę, buvo įkurta Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija (toliau – Asociacija), šiuo metu vienijanti visas Lietuvoje veikiančias organizacijas, vykdančias SKPC funkcijas [1]. Vienas iš pagrindinių Asociacijos tikslų – ugdyti visuomenės narių sąmoningumą, siekiant nulinės tolerancijos smurtui prieš moteris ir smurtui šeimoje, bei atstovauti SKPC tinklo narių interesus valstybės institucijose, skatinant jų iniciatyvas, remiantis ekspertinėmis žiniomis palaikant nuolatinį dialogą su visuomene.

LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas pažymi, kad:

  • Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę smurtavusiam asmeniui;
  • Nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjęs asmuo turi teisę į apsaugą ir pagalbą;
  • Smurto artimoje aplinkoje prevenciją įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos pagal kompetenciją.

Įstatymas nurodo savivaldybei pareigą strateginiame plėtros ir (ar) strateginiame veiklos planuose numatyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemones bei pagal kompetenciją rengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, t. y.:

  • Organizuoti visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto;
  • Organizuoti bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, specialistų ir kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos srityje mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus;
  • Organizuoti visuomenės teisinį švietimą apie veikas, kurios laikomos smurtu artimoje aplinkoje, šių veikų teisines pasekmes ir atsakomybės už jų padarymą neišvengiamumą;
  • Organizuoti tyrimus, statistinių duomenų rinkimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir šių duomenų analizę;
  • Rengti kursus, kuriuose mokoma konfliktų, kylančių artimoje aplinkoje, taikaus sprendimo būdų bei imtis kitų prevencijos priemonių;
  • Smurtą patyrusiems asmenims teikti laikinojo apgyvendinimo paslaugą;
  • Kartu su NVO teisės aktų nustatyta tvarka teikti ir įgyvendinti pagalbą smurtą patyrusiems 
asmenims.

Tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai [2] akcentuoja, kad visų formų smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas lyties pagrindu yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategija pažymi, kad „ES padarys viską, ką gali, kad užkirstų kelią smurtui dėl lyties ir jį išnaikintų, paremtų ir apgintų tokių nusikaltimų aukas, o nusikaltėlius už jų smurtavimą patrauktų atsakomybėn.“ [3]

ES pagrindinių teisių agentūros tyrime („Smurtas prieš moteris“, 2014 m. kovas) konstatuojama, kad vaikystėje patirtas ar matytas smurtas didina suaugusių asmenų pažeidžiamumą smurto požiūriu. Taigi svarbu kuo anksčiau pastebėti smurtinį elgesį, užkirsti jam kelią bei ugdyti sveikus ir pagarbius tarpusavio santykius, pagrįstus nuostata – smurtas nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis. Smurtas artimoje aplinkoje yra latentiškas, todėl sunku nustatyti tikrąjį su juo susijusių nusikalstamų veikų mastą. Nusikalstamos veikos dažnai būna slepiamos, pašaliniams asmenims nepastebimos.

Aukos kaltinimas – viena iš priežasčių, dėl kurių nukentėjusieji nuo smurto artimoje aplinkoje nesikreipia pagalbos. Bet ir išdrįsus tai padaryti, tenka susitaikyti su tuo, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas vos 15–20% atvejų nuo visų BPC gautų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Pareigūnų ir kitų specialistų, teikiančių apsaugą ir pagalbą, kompetencijos stoka, stereotipinis požiūris ir įrankių trūkumas įvertinant ir nustatant ne tik fizinį, bet ir psichologinį, seksualinį smurtą – svarbiausios tokio atotrūkio priežastys.

Dar 1997–1998 m. Lietuvoje vykdyto viktimologinio tyrimo rezultatai parodė, kad smurtaujama kas trečioje šeimoje – 63,3 % suaugusių moterų̨ patyrė vyrų fizinį ar seksualinį smurtą̨ arba joms buvo grasinta. Apie patį pavojingiausią sveikatai/gyvybei smurtinį išpuolį policijai tuo metu pranešė̇ 10,6 % nukentėjusiųjų̨. [4] Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. užregistruota 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje [5]. Tai – po 145 pranešimus kasdien arba po 1 pranešimą pareigūnams kas 10 minučių [6]. Oficialios statistikos portalo duomenimis, 80,2 % dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukos – moterys, kas dešimtas – vaikas, o 89,8 % iš visų smurtautojų – vyrai. [7]

2020 m. Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje. Remiantis šios apklausos duomenimis, Lietuvoje 18 % gyventojų patyrė smurtą artimoje aplinkoje, t. y. kas penktas gyventojas (23 % moterų ir 12 % vyrų). Iš esmės skiriasi smurtą patyrusių moterų ir vyrų ryšys su smurtautoju. Smurtą artimoje aplinkoje moterys dažniausiai yra patyrę nuo esamų ar buvusių sutuoktinių ar partnerių (net 85 % nukentėjusiųjų), o vyrai – nuo tėvų (44 % nukentėjusiųjų). Vyrų smurto patirtis – daugiausia iš vaikystės, paauglystės. 53 % smurtą artimoje aplinkoje patyrusių respondentų teigė, kad jokios pagalbos negavo ir niekas jos nepasiūlė. Kitiems dažniausiai padėjo giminaičiai (15 %), draugai (10 %) ir teisėsauga (9 %). 60 % nukentėjusiųjų niekur nesikreipė. Per karantino laikotarpį smurtas padažnėjo: 7 % nukentėjusiųjų pasisakė paskutinį kartą patyrę smurtą per karantiną. [8]

SKPC per 2020 m. devynis mėnesius iš viso užregistravo 12655 smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis (8647 – suaugę asmenys ir 4008 vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudininkais), iš kurių 80,6 % nukentėjusiųjų – moterys, 88,9 % smurtautojų – vyrai, 96,2 % moterų nukentėjo nuo vyrų ir 57,6 % vyrų nukentėjo nuo vyrų. [9]

Svarbu pažymėti, kad smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo dažniausiai kreipiasi pagalbos tik po keleto ar net keliolikos smurto patyrimo atvejų. Smurto artimoje aplinkoje padarinius, kurie sietini ne tik su sunkiais dvasinės ir fizinės sveikatos sutrikdymais, bet ir su socialinėmis bei ekonominėmis sąnaudomis, jaučia tiek smurtą patiriantys asmenys ir jų šeimos nariai, tiek ir kiti visuomenės nariai.

SKPC, jau devynerius metus proaktyviai teikdami kompleksinę pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, vykdydami prevenciją ir bendradarbiaudami su įvairiomis institucijomis savivaldybėse, akcentuoja, kad:

  • Trūksta „gyvo“ ir efektyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo; daugeliu atvejų savivaldybės lygmeniu jis apsiriboja tik formalia sutartimi;
  • Skiriasi specialistų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiais asmenimis požiūris į smurto artimoje aplinkoje problemą: vieni kaltina auką, kiti – smurtautoją, treti daugiausiai dėmesio skiria vaikams, ignoruodami tėvų problemas ir t.t. Trūksta vieningo smurto artimoje aplinkoje reiškinio matymo savivaldybės specialistų tarpe;
  • Savivaldybių įsitraukimas dirbant su smurto artimoje aplinkoje reiškiniu nėra pakankamas, savivaldybių strateginiuose plėtros ir/ar veiklos planuose nenumatomos prevencijos priemonės, nėra užtikrinamas bendradarbiavimas su pilietinėmis organizacijomis, NVO matomos labiau kaip konkurentas savivaldybės įstaigų teikiamoms paslaugoms, o ne kaip partneris, turintis patirtį ir galintis iš esmės prisidėti prie kokybiškų paslaugų savivaldybėje teikimo ar efektyvių prevencinių priemonių vykdymo;
  • Ne visų visuomenės grupių nariai, nukentėję nuo smurto artimoje aplinkoje, turi vienodą priėjimą prie teikiamų paslaugų ir pagalbų;
  • Nepakankamas SKPC teikiamos pagalbos žinomumas. Telefonu teikiamos pagalbos specifiką lemia tai, jog numeris turi būti gerai žinomas visuomenės nariams.

Kokybinio tyrimo „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ [10] ataskaitos išvadose per nukentėjusio asmens prizmę įvardijamos apsaugos ir pagalbos nukentėjusiam nuo smurto artimoje aplinkoje asmeniui teikimo kliūtys, t. y.:

  • Baimė kreiptis pagalbos;
  • Informacijos stoka, kaip ir į ką kreiptis pagalbos;
  • Streso būsenos pasekmės, trukdančios nukentėjusiesiems suvokti jiems suteikiamą informaciją apie tai, kokios institucijos ir kaip dalyvaus pagalbos teikimo procese, kokie bus pagalbos suteikimo žingsniai, į kokias institucijas ir dėl ko jie turėtų kreiptis;
  • Sunkiai įrodomas psichologinis, seksualinis smurtas;
  • Nepasitikėjimas ir gąsdinimas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba dažniau matoma kaip kontroliuojanti ir baudžianti, o ne pagalbą teikianti ir smurto artimoje aplinkoje prevenciją vykdanti institucija);
  • Nepasitikėjimas psichologais ir psichologine pagalba;
  • Skeptiškas policijos tyrėjų požiūris į smurto artimoje aplinkoje atvejus, neaiškus atvejo vadybininko vaidmuo.

Taip pat tyrimo atskaitoje aiškiai identifikuojamos pagalbos kokybės, prieinamumo ir efektyvumo problemos:

  • Nepakankami institucijų, teikiančių pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai;
  • Aiškių tarnybų funkcijų apibūdinimo trūkumas;
  • Nepakankamas informacijos ir suteikiamos pagalbos savalaikiškumas;
  • Daug laiko užimantis pagalbos teikimo biurokratizacijos lygis;
  • Vidinės veiklos efektyvumo kontrolės stygius;
  • Nepakankamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas;
  • Statistinės ir tyrimų informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje patiriančius asmenis, ypač neįgalius, trūkumas;
  • Nei Neįgaliųjų reikalų departamentas, nei savivaldybės, nei neįgaliųjų NVO neturi jokių programų, susietų su smurtu artimoje aplinkoje prieš neįgaliuosius;
  • Nepakanka informacijos apie pagalbos galimybes.

Viena pagrindinių sėkmingos smurto artimoje aplinkoje prevencijos sąlygų – valstybės, savivaldybių, SKPC ir kitų institucijų darbuotojų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje problema, sąmoningumo didinimas ir profesinių kompetencijų tobulinimas bei veiksmingų tęstinių smurto artimoje aplinkoje prevencijos programų vykdymas.

Asociacija ir jos nariai, Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, atsižvelgdami į smurto artimoje aplinkoje problemos aktualumą, ragina savivaldybes į strateginius plėtros ir (ar) strateginius veiklos planus integruoti šiuos uždavinius ir numatyti priemones jiems pasiekti:

  • Šviesti visuomenę smurto artimoje aplinkoje prevencijos klausimais, mokyti atpažinti smurto apraiškas, padarinius, ugdyti nepakantumą visų rūšių smurtui;
  • Tobulinti savivaldybių institucijų darbuotojų, kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje apsaugos, prevencijos ir pagalbos teikimo srityse, profesinę kompetenciją;
  • Tobulinti paslaugų teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir jų šeimos nariams sistemą, gerinant trumpalaikių ir ilgalaikių paslaugų koordinavimą, kokybę ir prieinamumą visoms visuomenės grupėms;
  • Stiprinti valstybės institucijų, savivaldybių, SKPC ir NVO tarpinstitucinį bendradarbiavimą, teikiant koordinuotą pagalbą ir organizuojant apsaugą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje asmenims, ieškant naujų pagalbos modelių ir įrankių, stiprinant horizontaliąją ir vertikaliąją komunikaciją.

Asociacija ir jos nariai, Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, teikia Jums „Rekomendacines smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims priemones“ ir yra pasirengę dalyvauti diskusijose jas planuojant ir įgyvendinant.

Raginame bendradarbiauti su Jūsų savivaldybėje pagalbą gyventojams teikiančiu Specializuotos kompleksinės pagalbos centru, planuojant ir įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje įveikimo strategiją, priemones ir veiklas.SKPC kontaktus ir jų aptarnaujamą teritoriją galite rasti čia.

 

REKOMENDACINĖS SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PREVENCIJOS, APSAUGOS IR PAGALBOS NUKENTĖJUSIEMS ASMENIMS TEIKIMO PRIEMONĖS

Tikslas – didinti visuomenės nepakantumą smurtui artimoje aplinkoje, skatinti smurto formų atpažinumą, tobulinti šioje srityje dirbančių specialistų profesinę kompetenciją, skatinti jų bendradarbiavimą, didinant pagalbos ir paslaugų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims prieinamumą ir kokybę.

I uždavinys – šviesti visuomenę smurto artimoje aplinkoje prevencijos klausimais, mokyti atpažinti smurto apraiškas, padarinius, ugdyti nepakantumą visų rūšių smurtui.

  1. Viešinti Specializuotos kompleksinės pagalbos centro teikiamą pagalbą, pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims telefono numerį (8 700 55516) ir tiesioginius pokalbius internete (www.specializuotospagalboscentras.lt), emocinės paramos linijas.
  2. Nuolatos organizuoti informacinę kampaniją, siekiant didinti psichologinio, seksualinio, ekonominio smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu apraiškų atpažinimą.
  3. Skleisti informaciją apie smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu reiškinį, priežastis, veikas, kurios laikomos smurtu artimoje aplinkoje, ir su jomis susijusias teisines pasekmes, nukentėjusio asmens teises, apsaugą, pagalbą ir paslaugas.
  4. Nuolatos organizuoti informacinę kampaniją, nukreiptą į asmenis, turinčius negalią ir patiriančius smurtą artimoje aplinkoje, pateikiant informaciją „lengvai suprantama kalba“ apie smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu reiškinį, priežastis, veikas, kurios laikomos smurtu artimoje aplinkoje, ir su jomis susijusias teisines pasekmes, nukentėjusio asmens teises, apsaugą, pagalbą ir paslaugas asmenims, turintiems negalią.
  5. Skleisti informaciją apie pagalbą vyrams, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, siekiant didinti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų ir kitų institucijų, teikiančių pagalbą ir paslaugas smurto artimoje aplinkoje atveju žinomumą vyrų tarpe.
  6. Ugdyti paauglių ir jaunuolių gebėjimus atpažinti galios ir kontrolės mechanizmus, įvairias smurto artimoje aplinkoje rūšis, smurtą lyties pagrindu.

II uždavinys – tobulinti savivaldybių institucijų darbuotojų, kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje apsaugos, prevencijos ir pagalbos teikimo srityse, profesinę kompetenciją.

  1. Užtikrinti sistemingą specialistų, vykdančių smurto artimoje aplinkoje prevenciją, dirbančių nukentėjusių asmenų apsaugos srityje ir teikiančių jiems pagalbą bei paslaugas, kvalifikacijos kėlimą lyčių lygybės, nediskriminavimo, smurto artimoje aplinkoje temomis.
  2. Nuolatos organizuoti mokymus teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnams lyčių lygybės, nediskriminavimo, smurto artimoje aplinkoje temomis.
  3. Teikti atvejo vadybininkams žinių apie smurto artimoje aplinkoje priežastis, dinamiką, pasekmes, LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo ir LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų derinimą, organizuojant pagalbos teikimą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiam vaikui ir jo šeimos nariams.
  4. Nuolatos organizuoti mokymus specialistams, teikiantiems pagalbą negalią turintiems ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims lyčių lygybės, nediskriminavimo, smurto artimoje aplinkoje temomis.
  5. Teikti įvairių ugdymo įstaigų darbuotojams žinių apie lyčių lygybę, smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu priežastis, dinamiką, pasekmes, pagalbos ir paslaugų gavimo galimybes.
  6. Teikti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams žinių apie lyčių lygybę, smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu priežastis, dinamiką, pasekmes, pagalbos ir paslaugų gavimo galimybes.
  7. Parengti smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimo metodikas, skirtas socialinių paslaugų, sveikatos apsaugos ir švietimo įstaigoms.
  8. Organizuoti mokymus žiniasklaidos atstovams apie tinkamą visuomenės informavimą smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu temomis.
  9. Teikti valstybės tarnautojams žinių lyčių lygybės, nediskriminavimo, smurto artimoje aplinkoje temomis.

III uždavinys – tobulinti paslaugų ir pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir jų šeimos nariams sistemą, gerinant trumpalaikių ir ilgalaikių paslaugų ir pagalbų koordinavimą, kokybę ir prieinamumą visoms visuomenės grupėms

  1. Periodiškai organizuoti gyventojų apklausas, siekiant įvertinti savivaldybės teritorijoje teikiamų paslaugų ir pagalbos nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje asmenims prieinamumą, kokybę ir efektyvumą.
  2. Sukurti apsaugos, pagalbos ir paslaugų teikimo smurtą patyrusiems asmenims ir jų šeimos nariams algoritmą, apimantį institucijas, dirbančias nukentėjusių asmenų apsaugos srityje bei teikiančias jiems pagalbą ir paslaugas.
  3. Užtikrinti nemokamos ir kokybiškos ankstyvos teisinės intervencijos prieinamumą nuo smurto artimoje aplinkoje nuketėjusiems asmenims, nepriklausomai nuo materialinės situacijos ir finansinių pajamų.
  4. Didinti priklausomybių konsultantų teikiamų paslaugų prieinamumą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims ir jų šeimos nariams.
  5. Užtikrinti nemokamos ir kokybiškos psichoterapinės pagalbos prieinamumą nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu nukentėjusiems asmenims.
  6. Sudaryti sąlygas nepilnamečiams, tiesiogiai patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje, tapusiems jo liudininkais ar gyvenantiems smurtinėje aplinkoje, gauti nemokamą konfidencialią specializuotą pagalbą.
  7. Užtikrinti patalpas, tinkamas teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sudarančias sąlygas organizuoti pagalbos teikimą tiek tiesioginiu, tiek ir nuotoliniu būdu, patogiai pasiekiamas visoms klientų grupėms.

IV uždavinys – stiprinti valstybės institucijų, savivaldybių, Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų ir kitų nevyriausybinių organizacijų tarpinstitucinį bendradarbiavimą, organizuojant apsaugą ir teikiant koordinuotą pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, ieškant naujų pagalbos modelių ir įrankių, stiprinant horizontaliąją ir vertikaliąją komunikaciją.

  1. Organizuoti metinius renginius, skirtus pasidalinti gerąja tarpinstitucinio bendradarbiavimo patirtimi, vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, teikiant apsaugą, pagalbą ir paslaugas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims.
  2. Sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, kurios darbe dalyvautų savivaldybės administracijos atstovai, Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų ir kitų institucijų specialistai, vykdantys smurto artimoje aplinkoje prevenciją, teikiantys apsaugą, pagalbą ir paslaugas nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu nukentėjusiems asmenims.
  3. Sudaryti bendradarbiavimo sutartis tarp institucijų, vykdančių smurto artimoje aplinkoje prevenciją, teikiančių apsaugą, pagalbą ir paslaugas nuo smurto artimoje aplinkoje ar smurto lyties pagrindu nukentėjusiems asmenims, kurios leistų lengviau keistis reikalinga informacija, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugai keliamų reikalavimų.
  4. Užtikrinti institucijų, teikiančių apsaugą, pagalbą ir paslaugas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, atstovų dalyvavimą atvejo vadybos posėdžiuose, siekiant apsaugoti nukentėjusius asmenis nuo institucinės viktimizacijos.
  5. Nuolatos skleisti informaciją apie institucijų, teikiančių apsaugą, pagalbą ir paslaugas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, veiklos ribas ir skatinti glaudų bendradarbiavimą tarp specialistų, dirbančių su tuo pačiu smurto artimoje aplinkoje atveju.
  6. Teikti pasiūlymus dėl įstatyminės bazės, reglamentuojančios smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu įveikimą, tobulinimo ir įgyvendinimo.

 

Literatūros sąrašas:

  1. SKPC internetinė svetainė
  2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Roma, 1950); Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW, Ženeva, 1979); Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos smurto prieš moteris panaikinimo deklaracija (Viena, 1993);
JTO Pekino veiksmų platforma, (1995); Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (ASAAĮ, 2011 05 26); Europos Tarybos Konvencija dėl prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulas, 2011); Europos parlamento ir tarybos direktyva (2012 10 25); Europos Sąjungos Nusikaltimų aukų teisių direktyva (2012).
  3. „A Union of Equality: Gender Equality Strategy 2020-2025“, EUR-Lex
  4. Purvaneckienė, Įvairių̨ tyrimų rinkinys „Smurtas prieš moteris Lietuvoje“, Moterų̨ informacijos centras, „Danielius“, Vilnius, 1999
  5. Rodiklių duomenų bazė, Oficialiosios statistikos portalas, 2019
  6. „Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje: pasiūlyta nauja priemonė aukų apsaugai“, lrv.lt, 2020
  7. Smurtas artimoje aplinkoje, Oficialiosios statistikos portalas, 2020
  8. „Lietuvoje didėja nepakantumas smurtui“, lygus.lt, 2020
  9. SKPC veiklos ataskaitos
  10. Kokybinio tyrimo ataskaita, „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“, 2019

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.