Mitai apie Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo

1. Konvencija remiasi klasių kovos ideologija ir supriešina moteris ir vyrus.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo yra žmogaus teisių apsaugos dokumentas, kuris remiasi:

• Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija,
• Europos socialine chartija,
• Europos Tarybos konvencija dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis
• Europos Tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos,
• Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,
• Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija,
• Jungtinių Tautų neįgaliųjų konvencija ir kitais tarptautiniais dokumentais.

Ar šie  tarptautiniai dokumentai taip pat remiasi klasių kovos ideologija?

Stambulo konvencija siekiama apsaugoti moteris ir mergaites nuo visų smurto formų, užtikrinti smurto prieš jas prevenciją ir įtvirtinti baudžiamąjį persekiojimą, tokiu būdu mažinant ir panaikinant smurtą šeimoje ir smurtą lyties pagrindu. Ši Konvencija, neapsiribojant tik moterimis ir mergaitėmis, taikoma visoms smurto šeimoje aukoms, t. y. ir vyrams bei berniukams.

2. Sisteminį smurtą skatinantys reiškiniai – alkoholizmas, nedarbas, skurdas ir pan.

Remiantis dar 1997-1998 metų viktimologinio tyrimo „Smurtas prieš moteris“ [1] duomenimis, smurtą patyrusių moterų socialinės-demografinės charakteristikos iš esmės nesiskiria nuo nepatyrusių, t. y. smurtas vyksta visuose socialiniuose sluoksniuose. Smurtas žymiai labiau paplitęs šeimose, kur vyro ir žmonos santykiai yra nelygiaverčiai ir kur vyrai ir žmonos yra išaugę smurtinėje aplinkoje. Alkoholizmas padaro smurtą žiauresniu, bet savaime tai nėra smurto priežastis.

Pagrindinė smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu priežastis – istoriškai susiklosčiusi nelygybė tarp moterų ir vyrų visose gyvenimo sferose. Toksiški vyriškumo stereotipai taip pat turi įtakos smurtui, kurio viena pagrindinių priežasčių yra galios ir kontrolės siekis, pasireiškiantis įvairiomis smurto formomis. Jei smurtą patiriantis asmuo nepaklūsta ir bando priešintis, smurtautojas naudodamas fizinį, psichologinį, ekonominį, seksualinį smurtą grąžina nukentėjusį asmenį į Galios ir kontrolės rato vidurį.

3. Konvencija nurodo keisti kultūrines tradicijas ir moralės normas, kurios kyla iš moterų ir vyrų prigimtinio skirtingumo. Pastarosios normos yra visuomenės būdas puoselėti tai, kas yra geriausio moterų ir vyrų prigimtyje.

Konvencija neprimeta moterims ar vyrams jokių gyvenimo pasirinkimų ir neįpareigoja rinktis tam tikrą gyvenimo būdą. Tačiau Konvencijoje prieštaraujama pastangoms, kuriomis siekiama:

• apriboti moteris ir vyrus tradiciniais vaidmenimis, taip apribojant jų asmeninį bei profesinį tobulėjimą, gyvenimo teikiamas galimybes;
• pateisinti bei išlaikyti patriarchatą, istoriškai susiklosčiusius galios santykius, seksistinį požiūrį;
• priešintis moters teisei gyventi be smurto.

Moterų ir vyrų vaidmenys yra kuriami kultūros, o ne gamtos, ir gali per laiką kisti. Visos visuomenės turi konkrečių, iš anksto nustatytų lūkesčių, kuriuos kelia merginų ir vaikinų, moterų ir vyrų elgsenai, rinkinius. Moterys ir vyrai spaudžiami „laikytis“ konkrečios visuomenės tam tikru laiko momentu apibrėžtame intervale jiems keliamų lūkesčių, taisyklių ir standartų, kurie įskiepijami dar ankstyvoje vaikystėje ir turi tiesioginę įtaką mūsų gyvenimui, bendravimui bei pasirinkimams kiekvienoje srityje.

Žinučių, siunčiamų ankstyvojoje vaikystėje ir paauglystėje, kuriais keliami tam tikri lūkesčiai, apibrėžiamos taisyklės ir normos, pavyzdžiai:

• berniukams: būk stiprus, labiau „pašėlęs“, ištvermingas; kovok ir gink save bei kitus; rizikuok; siek karjeros…
• mergaitėms: elkis „tinkamai ir padoriai“; būk kukli ir tvarkinga; suprask; atjausk; rūpinkis…

4. Lietuvos visuomenė moteris ir vyrus laiko lygiaverčiais, bet kartu pripažįsta prigimtinius lyčių skirtumus, kurie duoda pagrindą šeimos sukūrimui, praturtina kultūrą ir visuomenę.

2018 m. Lietuvoje atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa apie lyčių stereotipus ir smurtą [2] atskleidė, kad su teiginiu:

• „žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi“ sutiko 58 % respondentų (61 % vyrų ir 55 % moterų);
• „mylėtis su vyru yra žmonos pareiga“ sutiko 41 % respondentų (47 % vyrų ir 36 % moterų);
• „vyrai iš prigimtis elgiasi agresyviai“ – 37 % respondentų (34 % vyrų ir 40 % moterų).

Taigi, tyrimas atskleidė, kad, didelės visuomenės dalies manymu, moteris privalo vyrą aptarnauti buityje ir tenkinti vyro seksualinius poreikius, o tokio moters elgesio nesulaukęs vyras gali imtis įvairių veiksmų, o kraštutiniais atvejais – net imtis smurto, siekiant žmoną priversti atlikti „savo pareigas“, būti paklusnia ir atitikti išankstinį lūkestį.

5. Konvencija prieštarauja LR Konstitucijos 26 str. įtvirtintai prigimtinei tėvų teisei „nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“.

Konvencijos prieštaravimą Konstitucijai gali nustatyti tik Konstitucinis Teismas. LR Konstitucijos 7 str. teigia: ,,negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“. Ši Konstitucijos nuostata taikoma taip pat ratifikuotoms tarptautinėms sutartims, įskaitant ir Stambulo konvenciją.

LR Konstitucijos 21 str. įtvirtina, kad „draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes“.

Stambulo konvencija siekiama per švietimo sektorių skatinti lyčių lygybės vertybes, tarpusavio pagarbą, nesmurtinius tarpasmeninius santykius, nestereotipinius lyčių vaidmenis, teisę į asmens neliečiamybę, smurto prieš moteris dėl lyties suvokimą ir būtinybę su juo kovoti (Konvencijos 14 straipsnis). Šių vertybių diegimas vaikams padeda jiems tapti oriais, demokratiškais piliečiais.

Valstybėms narėms paliekama laisvė elgtis lanksčiai, nes sprendimas, kada ir kaip organizuoti tokį mokymą, priklauso nuo jų pačių.

6. Konvencija vartoja Lietuvos teisėje neegzistuojančią „socialinės lyties” (gender) sąvoką.

Konvencijoje naudojama sąvokos:

• lytis socialiniu aspektu, t. y. socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kurios tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams.
• smurtas prieš moteris dėl lyties, t. y. smurtas, kuris nukreiptas prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris arba kurį neproporcingai dažnai patiria moterys.

Konvencijoje nėra reikalavimo pritaikyti šalių teisines sistemas įtraukiant termino „lytis socialiniu aspektu“ (angl. „gender“) vartojimą, tačiau šis terminas vartojamas siekiant paaiškinti priemones, kurias valstybės narės raginamos patvirtinti ir įgyvendinti.

 

• [1] Purvaneckienė G. (1999a). Visuomenės nuomonė apie smurto prieš moteris Lietuvoje paplitimą. Smurtas prieš moteris Lietuvoje. – Vilnius: Danielius
• [2] Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa apie lyčių stereotipus ir smurtą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2019

• Stambulo konvencijos oficialus vertimas į lietuvių k.

• Oficialus tekstas
• Atsakymai į dažniausius klausimus apie Konvenciją